KODĖL ROGERIO WATERSO AŠ LAUKIU LABIAU NEI „QUEEN“?

Tiketa 2017-09-22

KODĖL ROGERIO WATERSO AŠ LAUKIU LABIAU NEI „QUEEN“?

Pasiekus žinioms, kad Lietuvoje turėtų koncertuoti Rogeris Watersas, atliekantis „Pink Floyd“ dainas https://rogerwaters.com/tour.php, iš esmės kilo labai tikslus klausimas, kodėl jo šou bent man yra daug svarbesnis nei „Queen“ su Adamu Lambertu priešaky.

Iš esmės praeities nostalgija yra galingas ginklas, leidžiantis ant praėjusių laikų šlovės joti nemažai daliai legendinių atlikėjų, naudotis tuo ir tokiu būdu užsidirti ne tik sviestui ant duonos, bet ir naujam „penthouse'ui“ ir superautomobiliui.

Atsidavimas ir neblėstanti legenda traukia ant tokios muzikos išaugusius piliečius į arenas, nors atrodytų ir laikas praėjo, ir muzika pakito, ir galų gale originalios sudėties neliko. Tačiau sentimentai veikia, visi ploja katučiu ir čia aš pats atsidūriau kvailio pozicijoje, išgirdęs, kad Rogeris Watersas gal, bene, turbūt, reikia tikėtis, kad atvyks Lietuvon.

Bet kuo jis skiriasi nuo „Queen“? Iš esmės niekuo, nors dabar mestelsiu keletą subjektyvių argumentų, kodėl be Davido Gilmour, Richardo Wrighto ir Nicko Masono Rogeris Watersas man yra daug priimtinesnis nei „Queen“ be Freddie Mercury ir Johno Deacono.

1. Watersas leidžia savo originalią muziką. Jos koncertuose, tiesa, nėra daug ir jis važiuoja ant „Pink Floyd“ repertuaro, bet 4-5 atliekami kūriniai yra jo soliniai. Galima ginčytis dėl jų vertės, bet faktas lieka faktu – Watersas leidžia originalią produkciją.

2. Jis atliepia dabartį. Nors reikia sutikti, kad gal aktualumas ir „political agenda“ nėra „Queen“ ginklai, visgi pataikyti su laiku yra svarbu, o Waterso paskutinis darbas „Is This The Life We Really Want“ yra dabarties kūrinys. Jis sugeba nostalgiją pateikti naujoviškai, savo koncertuose transliuoja dabarties pūlinius, tiksliau vieną, bet labai jau išsipūtusį. Taip, dažniausiai atliekami kūriniai yra seni, bet bent jau aš juose negirdžiu nostalgijos seniems geriems laikams. O „Queen“, kaip ir vis kartais susirenkantys „Sex Pistols“, yra savo laikmečio dainiai, vis dar bandantys misti iš to laikmečio. Todėl net kai, pvz. „New Order“ atlieka „Joy Division“ dainas, tai sukelia ir džiaugsmą, ir savotišką atmetimą. Todėl ir „Prophets Of Rage“ skamba kaip geriausia „cover“ grupė pasaulyje (jų debiutinio darbo dar neklausiau).

3. „Pink Floyd“ neturėjo Freddie Mercury. Arčiausiai to buvo Sydas Barretas, kurio legenda jau tapo artimesnė Tolkieno mitologijai ar graikų mitams. Tuo tarpu Freddie tapo tokia neatsiejama „Queen“ dalis, kad kiti vokalistai virsta tik jo mimikrijomis. Nežinau, gal dėl to kaltas ir faktas, kad „kvynai“ neleidžia naujos medžiagos, bet daugelis tikrai eina į jų koncertus pažiūrėti Mayaus ar Tayloro. Tuo tarpu prieky stovi samdytas vokalistas, žinomas iš TV šou. Net grupė pavadinta kažkokia matematine formule „Queen + Adam Lambert“, kuriai gale trūksta =KM. O „Pink Floyd“ nebuvo tokį lyderį turinti grupė, net išėjus Watersui jie sugebėjo išleist dar tris darbus (kiek jie sėkmingi, kiekvieno skonio reikalas).

4. Nežinau, tiesiog laukiu labiau ir viskas.

Turi savo karštą pramogų pasaulio naujieną, foto ar video reportažą? Atsiųsk MUMS!
Už kiekvieną naujieną, foto ar video reportažą, kurį patalpinsime, atsilyginsime bilietais į pasirinktą renginį!

Komentarai

Naršyk patogiai!

Siųskis TIKETA programėlę nemokamai!
SIŲSTIS Tęsti naršyklėje

Naršyk patogiai!

Siųskis TIKETA programėlę nemokamai!
SIŲSTIS Tęsti naršyklėje