VILNIUS MAMA JAZZ 2024 | JONES JONES (LT, US) / SATOKO FUJII TOKYO TRIO (JP)

JONES JONES / Mark Dresser, Larry Ochs, Vladimiras Tarasovas (Lietuva, JAV)

Jones Jones – projektas, kurio visi nariai yra palikę reikšmingą pėdsaką džiazo istorijoje. Šis trio neturi vieno lyderio – visi jo nariai yra lygiaverčiai improvizacinės muzikos meistrai, ne sykį įrodę savo talentą įvairiuose ryškiuose projektuose. Tačiau tikriausiai nesupyks, jei pirmiausia paminėsime vieną iš jų – vien jau todėl, kad jis gyvena ir kuria Lietuvoje ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios pamatysite šį koncertą.

Lietuvos džiazo scenos legendą, būgnininką Vladimirą Tarasovą drąsiai galime vadinti ištikimu „Vilnius Mama Jazz“ draugu. Nuo pat festivalio starto jis daug prisidėjo prie šio renginio istorijos – patarimais, sklaida, pažintimis ir, žinoma, ne vienu įspūdingu koncertu. Džiaugiamės šįmet galėdami vėl jį pakviesti į sceną – ir šįkart jau su dar vienu titulu, kurių šis muzikantas turi daugybę. Vladimiras Tarasovas paskelbtas pirmuoju „Vilnius Mama Jazz“ ambasadoriumi – ir tai garbė pirmiausia mums.

Vladimiro Tarasovo Lietuvos džiazo klausytojams tikriausiai jau nereikia pristatyti. Tai legendinio, Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanoto trio (kuriame grojo su Viačeslavu Ganelinu ir Vladimiru Čekasinu) narys, muzikos teatro pasirodymams autorius ir atlikėjas, dailininkas ir knygų autorius, kurio grojimą JAV leidinys „Wall Street Journal“ apibūdino taip: „Reto subtilumo būgnininkas, kuris prie instrumentų liečiasi su jausmingu malonumu“.

Ši grupė, gyvavusi keliolika metų, koncertavo kone visose Europos valstybėse, už tuometės Sovietų Sąjungos ribų pagarsėjo kaip kolektyvas, sugebėjęs iš „free“ džiazo, folkloro, kamerinės muzikos pasisemti įkvėpimo ir sukurti kažką visiškai naujo ir originalaus.

1976-aisiais pasirodžiusi plokštelė „Con Anima“ laikoma pirmuoju džiazo albumu, išleistu Lietuvoje. Iki 1986-ųjų gyvavęs trio laikomas iki šiol nepralenktu Lietuvos džiazo reiškiniu – tiek kūrybingumo, tiek melomanų pripažinimo požiūriu. Grupės istorija įamžinta ne tik dešimtyse įrašų, bet ir paties Vladimiro Tarasovo išleistoje autobiografinėje knygoje „Trio“.

Nuo Vilniaus iki Naujojo Orleano – Vladimiro Tarasovo grojimas skambėjo visur, kur yra džiazo eksperimentų pasiilgusių ausų. Su daugeliu ryškių pasaulio muzikantų grojęs, daugiau nei šimtą albumų įrašęs Vladimiras Tarasovas laikomas vienu iš tų, kurie ženkliai prisidėjo prie eksperimentinio ir avangardinio džiazo raidos.

Būgnininkas daug metų bendradarbiavo su Lietuvos simfoniniu orkestru, taip pat susimfoniniais, kameriniais ir džiazo orkestrais Lietuvoje, Europoje ir JAV. Rengė bendrusprojektus su tokiais garsiais muzikantais ir menininkais kaip Andrew Cyrille'as, „The RovaSaxophone Quartet“, 2022 metais mūsų festivalyje viešėjusiu Anthony Braxtonu, Lauren Newtonu, Didier Petit ir kitais.

Svarbi Vladimiro Tarasovo kūrybos dalis – muzika orkestrams, kino filmams ir spektakliams. Jo kūryba skambėjo rusų, šveicarų, vokiečių filmuose, Naujojo Orleano, Niujorko, Paryžiaus ir kitų miestų teatro scenose.

Individualiai ir su įvairių šalių menininkais jis sukūrė daug vizualiųjų menų projektų – tarp vietų, kuriose jie pristatyti, yra Venecijos bienalė, Čikagos Šiuolaikinio meno muziejus, Georges'o Pompidou centras Paryžiuje ir „Southbank“ menų centras Londone.

Viena ryškiausių Lietuvos džiazo asmenybių šįkart į festivalį sugrįžta su savo bičiuliais, gerai žinomais improvizacinio džiazo scenoje: grupėje „Jones Jones“ kartu su juo groja du garsūs JAV improvizacinės ir free džiazo muzikos scenos atstovai.

Kontrabosininkas Markas Dresseris – kompozitorius, pedagogas, tarpdisciplininių meno projektų dalyvis, profesionaliai muzikuojantis nuo 1972-ųjų. Jo atlikimo technika aprašyta knygose, o grojimas skamba daugiau nei šimte albumų, iš kurių per trisdešimt jis įrašė kaip įvairių sudėčių kolektyvų lyderis.

Vienas svarbių jo karjeros etapų susijęs su žymiu JAV džiazo ir avangardo instrumentininku beikompozitoriumi Anthony Braxtonu – kaip jo grupių narys Markas įrašė ne vieną albumą. Kontrabosininkas grojo ir su Johnu Zornu, Ray Andersonu, Timu Berne'u ir kitais džiazo bei improvizacinės muzikos sunkiasvoriais, yra vienas garsaus styginių trio „Arcado“ įkūrėjų, buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui, sukūrė muzikos nebyliojo kino šedevrams „Andalūzijos šuo“ ir „Daktaro Kaligario kabinetas“, parašė daugybę specialių kūrinių (tarp jų – ir Niujorko Shakespeare'o festivaliui bei Vokietijos WDR radijo bigbendui).

Du dešimtmečius Niujorke gyvenantis ir kuriantis muzikantas yra Kalifornijos universiteto muzikos profesorius, dėstantis ir kitose aukštosiose mokyklose. Jis yra Tarptautinės bosistų draugijos ir Tarptautinės improvizacinės muzikos draugijos valdybos narys.

Larry Ochsas – vienas prieš keturis dešimtmečius debiutavusio kvarteto „Rova SaxophoneQuartet“ įkūrėjų. Šis tokių skirtingų kūrėjų, kaip Johnas Cage'as ir Johnas Coltrane'as, įkvėptas kolektyvas tapo viena svarbiausių avangardinio džiazo grupių pasaulyje.

Dar 1978-aisiais leidyklą „Metalanguage Records“ įkūrusio saksofonininko kelią žymi daugybė įvairių ir spalvingų darbų – nuo projektų su britų eksperimentuotoju Fredu Frithu (grupėje„Maybe Monday“) ar vokalinio džiazo legenda Peggy Lee iki grupės „Kihnoua“, įkurta su korėjiečių dainininke Dohee Lee.

Jis taip pat grojo su Johnu Zornu, „Kronos Quartet“, Steve'u Lacy, Anthony Braxtonu, grupės „Wilco“ gitaristu Nelsu Cline'u. Žiūrint į jo įrašytų albumų sąrašą, atrodo, kad šio muzikanto telefonų knygelė tikriausiai atrodo avangardo ir džiazo ryškiausių vardų enciklopedija.

Kelias dešimtis albumų įrašęs muzikantas daugiau nei keturiasdešimt sykių gastroliavo Europoje ir Japonijoje. Šįkart jo kelionės tikslas – keli pasirodymai su „Jones Jones“, kurių svarbiausias įvyks Vilniuje.

„Jones Jones“ pirmą sykį kartu grojo 2006-aisiais San Fransiske. Nuo pirmojo pasirodymo buvo aišku, kad ši grupė – ypatinga. Jokių lyderių ar kompromisų – tik gaivališki, jaudinantys, meditatyvūs trijų muzikalių širdžių tyrinėjimai.

Improvizuotos muzikos ugnikalnis, kuris per 17 prabėgusių metų vis išsiverždavo ir vėl nurimdavo. 2008-aisiais grupė grojo Olandijoje ir Lietuvoje, vėliau pasirodė Naujosios Amerikos muzikos festivalyje Kalifornijoje.

Pritrenkiantys muzikiniai dialogai įrašyti ir albume „We All Feel The Same Way“, o 2018 metų pradžioje pasirodė ir pasirodymo Kalifornijoje įrašas – albume „A Jones In Time Saves Nine“, kurį išleido džiazo ir avangardo pasaulyje pagarsėjusi Lietuvos leidykla „NoBusiness Records“.

„Jones Jones“ nekoncertuoja dažnai – grupės narių dienotvarkės kupinos projektų ir sumanymų.Todėl kiekvieną jų pasirodymą galima laikyti išskirtine galimybe. Šios trumpos koncertų serijos Europoje metu „Jones Jones“ gros Čekijoje, Italijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje. Tačiau bene labiausiai laukiamas pasirodymas – Vilniuje.

Nereikia net sakyti, kad nuotaika šį vakarą bus ypatinga. Kiekvienas „Jones Jones“ pasirodymas, atliekamas galingų improvizacijos virtuozų, sukuria kažką unikalaus. Garsų dialogai, išrandamitiesiai prieš jūsų akis – tai bus vakaras, kurio neįmanoma pakartoti.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.