LT | EN
 
A. Škėmos „Saulėtos dienos“, rež. R. Kudzmanaitė Pasirodymai

Vieta - , / Pradžia - / Trukmė -

 
 
 

 
A. Škėmos „Saulėtos dienos“, rež. R. Kudzmanaitė

Inscenizacijos autorė ir režisierė – Ramunė KUDZMANAITĖ

Dailininkė – Laura LUIŠAITYTĖ

Kompozitorius – Faustas LATĖNAS

Vaidina:

Martynukas – Eimutis KVOŠČIAUSKAS

Vera – Diana ANEVIČIŪTĖ, Ramunė SKARDŽIŪNAITĖ

Vileikis – Remigijus BUČIUS

Medvedenko – Evaldas JARAS

Angelas – Miglė POLIKEVIČIŪTĖ

Nastė – Neringa BULOTAITĖ

Vasilevskis – Algirdas GRADAUSKAS

Storas ponas juodais akinių apvadais – Titas VARNAS

Antanas Škėma gimė 1910 m. (pagal gimimo liudijimą – 1911 m.) Lodzėje, Lenkijoje, kur jo tėvas buvo išsiųstas mokytojauti. Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais gyveno Rusijoje, 1921 m. grįžo į Lietuvą. Mokėsi Radviliškio progimnazijoje, Kauno „Aušros“ gimnazijoje. 1929 m. įstojo į Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą, 1931 m. perėjo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą.

1935 m. įstojo į Vlado Fedoto-Sipavičiaus vadovaujamą dramos studiją. Dar būdamas joje, buvo priimtas į Valstybės teatrą Kaune. 1936–1940 m. Valstybės teatro aktorius, 1940–1944 m. Vilniaus miesto teatro aktorius, vėliau – ir režisierius. Vaidino beveik visuose tuo metu statytuose spektakliuose.

1944 m. išvyko į Vokietiją, kur dirbo įvairiuose lietuvių meniniuose sambūriuose: Augsburgo Dramos teatre, Hanau „Atžalyne“, meno ansamblyje „Sietynas“, Dainavos meno ansamblyje, Klumpės literatūriniame kabarete.

1949 m. atvyko į JAV, aktyviai tęsė teatrinę ir kultūrinę veiklą. Vaidino Čikagos teatre, Bostono dramos sambūrio pastatymuose. 1960–1961 m. dirbo „Vienybės“ redakcijoje. Skaitė daug paskaitų, rašė ir spausdino straipsnius teatro ir literatūros klausimais įvairiuose leidiniuose.

Antanas Škėma žuvo 1961 m. rugsėjo 11 d. automobilio avarijoje Pensilvanijoje.

Antano Škėmos kūryba labai autobiografiška: pagrindiniuose jo kūrinių herojuose dažnai galima įžvelgti paties rašytojo bruožų, dažnai minimi Kaunas, Ukraina, kur A. Škėma praleido vaikystę ir jaunystę, vaizduojami miestai, kuriuose jis gyveno vėliau. Pagrindinis „Baltos drobulės“ veikėjas Antanas Garšva dirbo liftininku, kaip ir rašytojas.

Antano Škėmos stilius originalus, kupinas netikėtų metaforų, pasąmonės proveržių, nuostabių grožio švystelėjimų, yra stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių vaizdų staiga atsiranda vulgarūs, ciniški, išnyra šiurkštūs žodžiai.

Kūrybai būdinga ironija, autoironija, groteskas, siurrealistinė poetika (iracionalūs vaizdai, alogizmas, pasąmonės srautas su praeities fragmentais, vizijom) rodo psichologinę ir filosofinę neviltį. Autorius atsisako klasikinių prozinio pasakojimo bei draminės kalbos formų – aiškios išorinio ir vidinio pasaulio srities, laiko, erdvės, vientisumo, nuoseklaus siužeto. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai – tik neapgalvotas sąmonės srautas, valdomas atsitiktinių impulsų ir subjektyvių nuotaikų. Tačiau įsigilinus pastebimas apgalvotas planas, galima įžvelgti nuorodų į kultūros ženklus, į Bibliją, mitologiją, filosofinius kūrinius. Todėl, norint suprasti A. Škėmos kūrybą, reikia nemenkos erudicijos.

Rašytojo kūryboje juntama Vakarų kultūros įtaka. Jis pats teigė, jog lietuvių meninis žodis turėtų pasiremti šiuolaikiniu Vakarų mentalitetu, kurį formuoja Sigmundo Freudo ir Carlo Jungo teorijos, Igorio Stravinskio ir Bélos Bartóko muzika, Pablo Picasso ir Salvadoro Dali tapyba, Arthuro Rimbaud ir Ezros Poundo poezija, Franzo Kafkos ir Albert’o Camus proza.

Ramunė Kudzmanaitė:

Man patinka lietuvių literatūra. Skaitau klasikinius ir šiuolaikinius lietuvių autorius, bet Antanas Škėma man atrodo aktualesnis ir modernesnis už daugelį šiuolaikinių autorių. Kuo ilgiau gyveni, tuo artimesnė tampa tautos istorija, jos žmonės. Ten norisi ieškoti atsakymo į klausimą „kodėl aš čia?“, kurį ne kartą užduoda ir pats Škėma ne tik Vileikio, bet ir kitų apsakymų personažų lūpomis. Man įdomi vilčių neišsipildymo tema, kuri tapo lietuvių tautos lemties ženklu.

Antano Škėmos darbas Valstybės teatre Kaune, o vėliau Vilniuje režisieriaus Romualdo Juknevičiaus pastatymuose ir režisūriniai bandymai svarbūs visai Antano Škėmos kūrybai. Jo proza yra kinematografiška, todėl tai puiki medžiaga teatrinėms inscenizacijoms. Man Antano Škėmos kūryba artima savo kontempliatyviu stiliumi. Skaitydamas Škėmą, įtemptai seki – tik nežinia, ar autoriaus, ar herojaus – minčių tėkmę, nuotaikų srautą, prisiminimų bei ateities nuojautų kaitą. Škėmos kuriamame pasaulyje erdvės ir laiko samprata keičiasi, plečiasi, peržengdama netgi tą galutinę pasaulio ribą, kurią mes vadiname mirtimi.

Nepateikusieji pažymėjimų bilietui su nuolaida į teatrą neįleidžiami, o pinigai už bilietus negrąžinami.

Renginio trukmė: 1 val. 40 min., spektaklis vienos dalies.

Durys atidaromos iki renginio likus: 1 val.


Asmenys iki 14 metų neįleidžiami.


Vaikai įleidžiami nemokamai: NE.

Leidžiama fotografuoti, filmuoti: NE.

Renginio organizatorius: Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

Daugiau informacijos: www.teatras.lt

Draudžiama įsinešti: Maisto produktų, gėrimų, filmavimo ir fotografavimo kamerų.


 
 

 
Jus taip pat gali sudominti
 
 
 
Su gera kompanija visada linksmiau! Pakviesk draugą į šį renginį
 
dovanu cekis
GERIAUSI RENGINIAI SIEMENS ARENOJE
TK žaidimas