Festivalis Jauna Muzika 2020: pirma diena

Jauna Muzika 2020

„Kolekcionuojamieji #1“

2020 m. rugsėjo 3‒6 d.

Menų spaustuvė, Vilnius www.jauna.org

Festivalis Jauna Muzika pristato menininkus, dirbančius su garsu ir muzika kaip eksperimentinio meno forma. Tai vienas seniausių ir labiausiai besikeitusių muzikos festivalių Lietuvoje, įkurtas 1992 m. Kintant muzikos sampratoms, išlaikydamas aktualumą keitėsi ir pats festivalis, jo kryptys, o kartais ir pavadinimai.

Speciali festivalio Jauna Muzika 2020 programa „Kolekcionuojamieji #1” pristato naujai užsakytą bei senesnę daugiausiai lietuvių kompozitorių kūrybos kolekciją, balansuojančią tarp naujosios muzikos, garso meno, videomeno, elektroakustinės bei elektroninės muzikos žanrų.

Rugsėjo 3 d., ketvirtadienis

19 val. Juodoji salė

VYTAUTAS V. JURGUTIS (LT) „Elipsės“ styginių kvartetui (2003)

Atlieka styginių kvartetas CHORDOS (LT): Ieva Sipaitytė (I smuikas), Vaida Paukštienė (II smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Vita Šiugždinienė (violončelė)

LAURA STASIULYTĖ (LT) „Intencija prisiminti“ (videofilmas, 1999)

Eksperimentinis vokalinis duetas EYE GYMNASTICS (LT)

Atlikėjos: Gailė Griciūtė, Viktorija Damerell

VYTAUTAS V. JURGUTIS (LT) „Elipsės“ styginių kvartetui (2003)

Kūrinio pavadinimas susijęs su matematika ir geometrija – jis nusako tam tikrą trajektoriją, kuri atsispindi kūrinio makro- ir mikrokonstrukcijose bei paveikia daugumą jo muzikinių parametrų. Svarbi ir kita – lingvistinė – šio pavadinimo reikšmė: lengvai numanomų žodžių praleidimas kalboje.

Kalbant apie formas, pagalvojama ir apie apskritimą – menininkų kiek nuvalkiotą, estetiškai apdėvėtą simbolį, reiškiantį tobulumą ar idealumą. Vis dėlto paskutiniai du sakiniai yra ne apie muziką. Kūrinys sukurtas festivalio „Gaida“ užsakymu ir skirtas pirmiesiems jo atlikėjams – Arditti kvartetui.

Vytautas V. Jurgutis (g. 1976) daugiausia žinomas kaip elektroninės muzikos kūrėjas. Kūrybinio kelio pradžioje kompozitorius nevengdavo pasitelkti bei kūrybiškai perprasminti įvairius šiuolaikinės populiariosios kultūros elementus. Vėliau jis susitelkė į garso pradmenis, jo konstravimą ir išgryninimą, naudodamas įvairias matematines, algoritmines garso programavimo technikas. Savo rafinuotai abstrakčiomis elektroninėmis kompozicijomis Jurgutis neabejotinai užima išskirtinę vietą tarp elektroninės muzikos lyderių Lietuvoje. Siekdamas praplėsti muzikos išraiškos erdvę, sustiprinti jos įtaigą, kompozitorius pasitelkia ir vaizdą – pats programuoja realaus

laiko kompiuterinę grafiką. Kameriniuos ir orkestriniuose Jurgučio kūriniuose taip pat dažnai pastebimas savitas akustinės ir elektroninės muzikos dėsningumų lydinys.

Styginių kvartetas „Chordos“ susibūrė 1997-aisiais. Nuo pat įsikūrimo kvartetas nuosekliai siekė savo pagrindinio tikslo – skleisti ir garsinti naujausią lietuvišką muziką styginių kvartetui pasaulyje, o Lietuvos publiką supažindinti su geriausiais šiuolaikinio repertuaro kūriniais iš viso pasaulio. Jis pirmasis Lietuvoje atliko kūrinius, sukurtus tokių pripažintų XX‒XXI a. kompozitorių, kaip Mortonas Feldmanas, György Ligeti, George’as Crumbas, Terry’is Riley’is, Steve’as Reichas ar Gavinas Bryarsas. Šalia šiuolaikinės muzikos, kuri sudaro kvarteto programų branduolį, ansamblio repertuare svarbią vietą taip pat užima ankstesnių epochų muzika, stilistinius rėmus praplečiantys projektai. „Chordos“ dalyvauja pasirodymuose su Lietuvos roko (Andrius Mamontovas) ir džiazo (Liudas Mockūnas, „Baltic Jazz Trio“) muzikantais, chorais („Jauna muzika“ ir „Brevis“). Kvarteto pasirodymų partneriais dažnai tampa žymūs Lietuvos solistai, tarp jų violončelininkas Davidas Geringas, saksofonininkas Liudas Mockūnas, akordeonistas Raimondas Sviackevičius ir daugelis kitų. Tarp naujausių kvarteto įrašų galima paminėti lietuvių kompozitorių muziką teatrui ir kinui.

LAURA STASIULYTĖ (LT) „Intencija prisiminti“ (videofilmas, 1999)

„Intencija prisiminti“ – vienas iš Lauros Stasiulytės performatyvių videodarbų, kuriame be išankstinio scenarijaus ar repeticijų iš atminties traukiamos dainos ir čia pat vietoje, virtuvėje, išdainuojamos su visais žodžių ar posmų praradimais ir pauzėmis – bandymais prisiminti. Pauzių trukmė priklauso nuo menininkės atminties, o visa videofilmo trukmė sutampa su VHS juostos trukme. Prisimenamos ir išdainuojamos visos menininkės kada nors (ne)dainuotos dainos: nuo mokyklinio iki šventinio / užstalės repertuaro.

Laura Stasiulytė (g. 1977) gyvena ir kuria Vilniuje. Šiuo metu dėsto Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijų meno katedroje. Savo kūryboje menininkė telkia dėmesį į kalbos, vietos ir laiko klausimus. Jos meninių interesų lauke – susikirtimai tarp praeities ir dabarties, atminties, medijų ir edukacijos. Menininkės kūriniuose derinamos įvairios išraiškos formos – videofilmai, skaidrių projekcijos, fotografijos, garso įrašai, tekstai ir piešiniai.

EYE GYMNASTICS (LT)

„Eye Gymnastics“ ‒ Viktorijos Damerell ir Gailės Griciūtės vokalinio dueto sceninis slapyvardis. Menininkės bendradarbiauja kurdamos eksperimentinės muzikos performansus, kuriems neretai pasitelkia akių mankštos ir dėmesingo įsisąmoninimo žodines instrukcijas bei užkalbėjimų tekstus. Juslingi tembrai jų vokaliniuose tyrinėjimuose jungiasi su mentalinėmis kelionėmis, hipnoze bei pop muzikos atgarsiais.

Festivalyje „Jauna muzika“ vokalinis duetas „Eye Gymnastics“ pristato performansą, gimusį iš dialogo su garso menininko Refusenik garsais ir specialiai sukurta videoinstaliacija. Pasirodymo metu akių mankštos įkvėpti tekstai išsiskleidžia į vaizduotės pratybas, sujungiančias palaipsniui besiplėtojančius melodijų intarpus su įkalbėtomis dainomis.