Martin Crimp. LAIMĖS RESPUBLIKOJE, rež. Mantas JANČIAUSKAS

Režisierius — Mantas JANČIAUSKAS

Scenografė — Goda PALEKAITĖ

Kostiumų dailininkė — Dovilė GUDAČIAUSKAITĖ

Kompozitorius — Dominykas DIGIMAS

Tekstų adaptacijos autorius — Rimantas RIBAČIAUSKAS

Choreografas — Mantas STABAČINSKAS

Vaizdo projekcijų autorė — Aneta BUBLYTĖ

Šviesos dailininkas — Aistis BYLA

Režisieriaus asistentė — Regina GARUOLYTĖ

Vaidina:

Jolanta DAPKŪNAITĖ

Algirdas GRADAUSKAS

Gediminas GIRDVAINIS

Darius GUMAUSKAS

Žygimantė Elena JAKŠTAITĖ

Aldona JANUŠAUSKAITĖ

Rytis SALADŽIUS

Rasa SAMUOLYTĖ

Dovilė ŠILKAITYTĖ

Adelė ŠUMINSKAITĖ

Režisierius Mantas Jančiauskas: „Pradžioje matome šešių asmenų šeimą, susėdusią kalėdinės vakarienės. Jų gyvenimas vaizduojamas kaip nykus ir pasigailėtinas pragarėlis (nes pragaras – per daug didingas jiems žodis). Visi jie turi vienas kitam pretenzijų ir visi slepia savo skeletus spintose. Vėliau tie patys aktoriai vaidina penkis neįvardintus asmenis, esančius kažkokiame moderniame psichoterapijos ar „nušvitimo“ seminare (galbūt tai ta pati šeima?). Jie nuolat kalba apie tai, kaip „atsikratyti traumų“ ir „atrodyti puikiai ir gyventi amžinai“, jų šneka primena hipnotinius saviįtaigos vaizdo klipus. Tipiškas ezoteriškai-psichologinis šiuolaikinio pasaulio pamišimas. Pjesės pabaigoje du jos herojai atvyksta į savo „laimės respubliką“, kur viskas gražu, gera, kur šilta ir šviesu. Bet jie, žinoma, neatrodo laimingi – jie sutrikę, apimti baimės dėl artėjančios mirties ir siaubo dėl galimos senatvinės silpnaprotystės. Per tariamai linksmas daineles ir tuščius dialogus čia labai ryškiai pajaučiamas egzistencinio siaubo, gyvenimo tuštumos ir meilės troškimo derinys.“

***

Martinas Crimpas (g. 1956 Dartforde) – garsus šiuolaikinis britų dramaturgas, priklausantis britų vadinamajai „in-yer-face“ dramaturgijos mokyklai. Ši mokykla garsėja šokiruojančiais, satyriniais, nepatogias temas liečiančiais, publiką į vaidybą įtraukiančiais kūriniais. M. Crimpo pjesės pasižymi dygiais ir kandžiais dialogais, atsiribojimu nuo emocijų, niūroku požiūriu į žmonių santykius.

„Laimės respublikoje“ – trijų dalių pjesė su dainuojamaisiais intarpais. Kai kurie kritikai vadina ją modernia Dantės „Dieviškosios komedijos“ interpretacija (I dalis – Pragaras, II dalis – Skaistykla, III dalis – Rojus), pašiepiančia šiuolaikinį savojo „aš“ sureikšminimą, tiesiog apsėdimą savimi.

Režisierius Mantas Jančiauskas neseniai debiutavo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dokumentiniu spektakliu „Dreamland“, o prieš tai surengęs „Laimės respublikos“ pjesės skaitymą naujosios dramaturgijos festivalyje „Versmė“. Po  šio skaitymo istorikas ir rašytojas Tomas Vaiseta rašė: „ mažoje teatro salėje klausydamas Martino Crimpo pjesės skaitymo nejučia pradedi manyti, kad Vakarų pasaulyje ne šiaip nusivilta geresnio gyvenimo lūkesčiais, kad nesėkmę patiria ne vien 1968-ųjų kartos pasaulis, tačiau kad žlunga nuo XVIII a. pabaigos vienu pamatinių buvęs žmonijos amžinojo progreso mitas. Ir tai supratęs iš tiesų pajunti kažką didingo ir galbūt šiek tiek baisaus.“