Mielasis Bramsas

Mielasis Bramsas

Pasirodymai:

Renginys jau įvyko.

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

Meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS

Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

Dirigentas MARTYNAS STAKIONIS

Programa:

JOHANNES BRAHMS

„Tragiškoji uvertiūra“ d-moll, op. 81

„Likimo deivių Parkų daina“ („Gesang der Parzen“), op. 89

„Likimo daina“ („Schicksalslied“), op. 54

ROBERT SCHUMANN

„Manfredo“ uvertiūra op. 115

Ketvirtoji simfonija d-moll, op. 120

Žymiajam vokiečių romantikui Johanesui Brahmsui ir jo kūrybai dedikuotą programą klausytojams dovanos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir jaunosios kartos dirigentas Martynas Stakionis. Vienu perspektyviausių Lietuvos dirigentų tituluojamas 20-metis, ko gero, yra jauniausias visų laikų mūsų šalies dirigentas. Batutą jis tvirtai laikė dar besimokydamas mokykloje, o šiandien prie dirigento pulto jaučiasi puikiai ir užtikrintai neria į tarptautinius muzikos vandenis. Muzikinę karjerą M.Stakionis pradėjo Ąžuoliuko muzikos mokykloje, vėliau sekė M.K.Čiurlionio menų mokykla, tada – Hamburgo muzikos ir teatro akademija, kur į dirigavimo meną jis gilinasi antrus metus. Jaunuolis jau debiutavo spektakliais Zalcburgo teatre, parengė tris premjeras Hamburgo kamerinėje operoje, diriguoja orkestrui „Kremerata Baltica“. „Dirigentas turi būti tvirtas kaip uola, nė akimirką nepasiduoti silpnumui. Man atrodo, kad tikras menininkas kritiškais momentais sugeba parodyti savo galimybių maksimumą. Ne būdamas vienas ar repetuodamas, bet – prieš publiką“, – sako M.Stakionis.

Johannes Brahms, kurio kūriniai dominuos šio vakaro koncerte gimė Hamburge, bet didžiąją dalį gyvenimo praleido Austrijos sostinėje Vienoje. Rašyti muziką pradėjo gan anksti, tačiau dėmesys į jo kūrybą buvo atkreiptas po koncertinio turo su vengrų smuikininku Ede Reményi. Į jo kuriamą muziką tuomet reaguota įvairiai: pirmasis koncertas fortepijonui labai kritikuotas, kitus kūrinius „Naujoji vokiečių mokykla“, kuriai priklausė Ferenz Liszt ir Richard Wagner, vadino senamadiškais. Tik 1868 m., po „Vokiškojo requiem“ premjeros Brėmene, J.Brahmsas buvo plačiai pripažintas kaip kompozitorius.

„Tragiškoji uvertiūra“ (Tragische Ouvertüre) – koncertinė uvertiūra orkestrui, J.Brahmso sukurta 1880 m. ir pirmą kartą atlikta tais pačiais metais Vienoje. Pavadinimas atspindi nerimastingą, audringą kūrinio charakterį, kontrastuojantį su tais pačiais metais sukurta linksmo, nerūpestingo pobūdžio „Akademinio festivalio uvertiūra“. Nepaisant aiškiai apibrėžto pavadinimo uvertiūra neturi konkrečios medžiagos vystymo programos. Lygindamas abi tų metų uvertiūras J.Brahmsas rašė: „tiesiog, viena jų juokiasi, kita – verkia“.

„Giesmė likimui“, arba „Likimo deivių Parkų daina“ (Gesang der Parzen) – kūrinys, skirtas mišriam chorui ir orkestrui. Jame panaudotas tekstas iš Johanno Wolfgango von Goethe pjesės „Ifigenija Tauridėje“. Tai – vienos dalies kūrinys, kurio premjera įvyko Bazelyje 1882 m.

„Lemties daina“ (Schicksalslied) – taip pat kūrinys, skirtas chorui su orkestro akompanimentu, poeto Friedricho Hölderlino tekstu. Tai – vienas iš didžiausių ir svariausių chorinės muzikos pavyzdžių J.Brahmso kūryboje, lyginamas su pačiu „Vokiškuoju requiem“. Kompozitoriaus biografas Josef Sittard savo knygoje teigia: „Jei Brahmsas būtų sukūręs tik šį kūrinį, to užtektų, kad jis būtų pripažintas vienu geriausių kompozitorių“. Premjera įvyko 1871 m. Karlsrūjėje.

Koncerto metu skambės ir du kito vokiečių romantiko – Roberto Schumanno kūriniai. Pirmasis jų – „Manfredo“ uvertiūra, sukurta 1848 m. Penktasis XIX a. dešimtmetis – R.Schumanno kūrybinių ieškojimų metai. Jis trokšta netradiciniu būdu įprasminti save stambiuosiuose vokalinės-simfoninės muzikos žanruose. Tais metais gimsta „Scenos iš Goethes „Fausto“, opera „Genoveva“ ir „Manfredas“. Pats autorius „Manfredą“ pristatė taip: „Draminė poema su muzika... kažkas visiškai naujo, negirdėto“. Lordo Byrono drama „Manfredas“ buvo mėgstamas R.Schumanno kūrinys ir muziką jam – uvertiūrą bei 15 nedidelių pjesių – jis sukūrė per keletą mėnesių. Uvertiūra pirmą kartą buvo atlikta 1852 m., o pilnas draminės poemos pastatymas buvo pristatytas publikai Veimaro teatre tais pačiais metais. Greitai „Manfredo“ uvertiūra – vienas iš geriausių R.Schumanno simfoninės muzikos pavyzdžių – tapo populiaria koncertine pjese. Uvertiūroje neiliustruojamas dramos siužetas ar jos fonas. Tai – besiblaškančios sielos portretas, sudėtingo, prieštaringo psichologinio herojaus pasaulio paveikslas. Kompozitoriaus muzikoje išdidus bei stiprybę spinduliuojantis Lordo Byrono dramos herojus parodomas kaip kenčiantis žmogus, ramybės trokštantis ir jos mirtyje ieškantis klajūnas, kažką bendro turintis su Richardo Wagnerio muzikoje įprasmintu operos „Skrajojantis olandas“ pagrindiniu herojumi.

Antrasis šiame koncerte skambėsiantis R.Schumanno kūrinys – ketvirtoji simfonija d-moll, op. 120. Laimingiausiais savo gyvenimo metais, 1941 m., kuomet kompozitorius po ilgos kovos pagaliau savo gyvenimą susiejo su mylimąja Clara Wieck, jis sukūrė dvi simfonijas: B-dur ir d-moll. Pirmosios premjera praėjo sėkmingai, o antroji buvo sutikta skeptiškai. Po dešimties metų kompozitorius redagavo d-moll simfoniją ir, kadangi per tą laiką buvo parašęs dar dvi simfonijas, suteikė jai pavadinimą „Ketvirtoji“, o jos premjerą patikėjo Diuseldorfo miesto orkestrui. J.Brahms, R.Schumanno pasekėjas ir bičiulis, artimesniu kūrėjui prototipu laikė būtent pirmąją simfonijos d-moll versiją: „Žaviuosi tuo, kad šis puikus kūrinys dar pirminėje versijoje buvo aprengtas gražiu ir jam pritinkančiu rūbu. Kad vėliau Schumannas jį taip apsunkino, greičiausiai kaltas gremėzdiškas Diuseldorfo orkestras, bet šio nerangaus apdaro įtakotas dingo jos puikus, laisvas ir gracingas judėjimas“. J.Brahmso dėka (tam prieštaraujant R.Schumanno našlei C.Schumann) iki tol nepublikuota pirmoji simfonijos versija išvydo pasaulį 1891 m. Ketvirtoji R.Schumanno simfonija – ko gero, novatoriškiausias pirmosios XIX a. pusės vokiečių romantizmo kūrinys, kurį autorius vadino „simfonine fantazija“ ir traktavo kaip vienos dalies kūrinį, susidedantį iš penkių epizodų, atliekamų be pertraukos bei vienijamą bendrų muzikinių temų.

Atlikėjai:

Renginio trukmė: 2 val., 1 pertrauka po 20 min..

Durys atidaromos iki renginio likus: 1 val.


Asmenys iki 6 metų neįleidžiami.


Vaikai įleidžiami nemokamai: NE.

Leidžiama fotografuoti, filmuoti: NE.

Renginio organizatorius: Kauno valstybinė filharmonija, Koncertinė įstaiga.

Daugiau informacijos: www.kaunofilharmonija.lt nomeda@kaunofilharmonija.lt; 8 37 200478.

Draudžiama įsinešti: įjungtus mobiliuosius telefonus, filmavimo, fotografavimo ir garso įrašymo įrangos (be organizatoriaus leidimo), kitus skleidžainčius garsą prietaisus, alkoholinius gėrimus, skėčius..

Renginio organizatorius prisiima visišką atsakomybę dėl renginio, jo kokybės, turinio ir pateikiamos informacijos apie jį. Tiketa yra bilietų platintojas ir veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas.

Komentarai

Tiketa plius

Pramogaukit

LIETUVOS BALSAS 6 sezonas. AKLOSIOS PERKLAUSOS

LIETUVOS BALSAS 6 sezonas. AKLOSIOS PERKLAUSOS

  • Palanga, Palangos sporto centras
  • Birželio 23 d., 19:00 val.
  • Trukmė: 2 val.
Iki pasiūlymo pabaigos:
21 d. 14 val. 13 min.
2,58 € 4,30 €
Pirkti
LIETUVOS BALSAS 6 sezonas. AKLOSIOS PERKLAUSOS

LIETUVOS BALSAS 6 sezonas. AKLOSIOS PERKLAUSOS

  • Palanga, Palangos sporto centras
  • Birželio 25 d., 15:00 val.
  • Trukmė: 2 val.
Iki pasiūlymo pabaigos:
21 d. 14 val. 10 min.
2,58 € 4,30 €
Pirkti
Visos pramogos >

Su Tiketa judu

-50 %
Karklė 2018

Karklė 2018

PASIBAIGĘS

SIŪLYK RENGINĮ, Į KURĮ NORĖTUM JUDĖTI PIGIAU!

IR GALBŪT ATEITYJE JAM PASKELBSIME AKCIJĄ

REGISTRUOKIS

Naršyk patogiai!

Siųskis TIKETA programėlę nemokamai!
SIŲSTIS Tęsti naršyklėje

Naršyk patogiai!

Siųskis TIKETA programėlę nemokamai!
SIŲSTIS Tęsti naršyklėje