I. Lapinš „Paryžiaus katedra“

3 veiksmų melodraminė opera

DIRiGENTAS - T. Ambrozaitis

ATLIKĖJAI

Esmeralda - R. Petrauskaitė

Kvazimodas - D. Norvilas

Frolas - A. Kozlovskis

Giudulė - L. Ramelienė, V. Balsytė

Grenguaras - K. Nevulis, M. Narmontas

Flerdelisė - D. Kužmarskytė, A. Dovydaitienė

Klopenas - V. Kazlauskas, Š. Juškevičius

Kopenolis ir teismo anstolis - A. Ramelis

Febas - M. Rojus

Žibronas - V. Muravjov, R. Einikis

Ubagas I V. Virganavičius

Ubagas II - S. Razgevičius

Vagis I - R. Jucevičienė, P. Kurmanskienė

Vagis II - A. Jackus, P. Kurmanskienė

Vagis III - G. Novikas, A. Miravinskas

Miestietė I - A. Tamošauskienė, E. Letukė

Miestietė II - I. Girdvainienė, J. Anužienė

Miestietė III - L. Žukauskienė, L. Lukauskienė

Miestietė IV - A. Nevulienė, D. Skurdauskytė

Vyras I; apsauginis- V. Trakys, E. Barauskis

Vyras II; apsauginis V. Bytautas

Moteris I - L. Montrimienė, Ž. Subačiūtė

Moteris II L. Čarienė

„Paryžiaus katedrą“ sukūrė ryškiausias šiuolaikinis latvių kompozitorius Z. Liepinš. Z. Liepinš – vienas ryškiausių, net skandalingiausių šiuolaikinių Latvijos kompozitorių. „Paryžiaus katedros“ premjera Rygos operos teatre įvyko 1997-ųjų balandį. Už šios operos sukūrimą Z. Liepinš apdovanotas Didžiuoju Latvijos muzikos prizu, įvertintas Latvijos trijų žvaigždžių ordinu.

Jaudinantis pasakojimas apie pasaulyje bei asmenybėje esančias priešybes: grožį ir bjaurumą, gėrį ir blogį, dieviškąjį ir žvėriškąjį pradus, įtaigi režisūra, nuoširdi artistų vaidyba sukrečia kiekvieną.

Pagrindinis kūrinio motyvas – meilė. Meilė jaunai ir gražiai, tyrai ir nekaltai, silpnai ir trapiai, bet drąsiai ir dorai šešiolikos metų mergelei – čigonei Esmeraldai.

Esmeralda… - lyg skraidantis pienės pūkelis. „Ar tai žmogiška būtybė, ar fėja, ar angelas“.

Daug žmonių pavydi Esmeraldai grožio ir grakštumo. Vyrai varvina seilę, kad ji yra neapsakomo grožio, ir kiekvienas ją nori turėti. Moteris taip pat žavi jos grožis, lyg iš pragaro atėjęs į žemę kankinti visų, kas tik pasipainios po jos žaviomis kojytėmis. Esmeraldos juodos ir lyg mėnulio pilnatis šviečiančios akys žavi visus. Jos grimasėlės visus varo iš proto, o sarkastiškas būdas padeda lengviau ištverti ir taip jau nelengvą gyvenimą gatvėje.

Meilės jausmą Esmeraldai pajunta keturi vyrai. Kiekvienas jų – asmenybė, jų visų vertybės, požiūris į gyvenimą ir meilę bei priemones ją pasiekti yra skirtingas.

Operos-melodramos sėkmę lėmė ne tik originali ir patraukli muzikinė operos kalba, bet ir XIX a. prancūzų romantikų Viktoro Hugo romano ilgaamžiškumas bei šlovė.