
Kovotojas Dovydas Rimkus-Rimkenzo – apie celibatą, akiduobės traumą ir kitų pavydą

Renginys jau įvyko.
Riboto matotmumo vietos Žvejų kultūros rūmuose, parterio pirmose dvejose eilėse.
G. Kuprevičiaus opera "Prūsai"
KOMPOZITORIUS - Giedrius Kuprevičius
DIRIGENTAS - Tomas Ambrozaitis
REŽISIERIUS - Gediminas Šeduikis
REŽISIERIAUS ASISTENTĖ - Milginta Palubinskaitė
SCENOGRAFĖ - Sigita Šimkūnaitė
KOSTIUMŲ DAILININKĖ - Sandra Straukaitė
CHOREOGRAFAS - Aurelijus Liškauskas
ATLIKĖJAI
HERKUS MANTAS - Mindaugas Rojus
KRISTINA - Rasa Ultaravičiūtė
KOLTIS - Kęstutis Nevulis
SAMILIS - Modestas Narmontas
RAGŪNAS - Aurimas Raulinavičius
NOMEDA - Rosana Štemanetian
LAUMA - Aurelija Dovydaitienė
KRIVIS - Vilius Trakys
EISUTIS - Artur Petraškevič
ŽiNYS - Aurelijus Liškauskas
SACHSĖ - Artūras Kozlovskis
DITRICHAS - Raidas Mikovičius
PASAKOTOJAI - Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys
TARNAS - Viačeslavas Tarasovas
HIRCHALSAS - Rolandas Einikis
Operos „Prūsai” naujojo pastatymo premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko 2018 m. ir buvo dedikuota Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Naujam gyvenimui Giedriaus Kuprevičiaus operą prikėlė režisierius Gediminas Šeduikis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė.
Dar XX a. pradžioje kultūrinis atgimimas, iškėlęs ir tautinės operos idėją, tapo neatsiejama nepriklausomos valstybės atkūrimo siekio dalimi. O G. Kuprevičiaus „Prūsai“ buvo pirmąja nacionaline opera, kuri buvo sukurta ir pristatyta žiūrovams Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Ant operos partitūros užrašyta dedikacija skelbia: „Išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“. Nedaugeliui lietuviškų operų yra pavykę įsitvirtinti scenoje ir publikos atmintyje, ir „Prūsai“ – viena iš jų.
Operos siužetas pasakoja apie tragišką prūsų tautos likimą. Jo centre – Herkus Mantas, istorinė asmenybė, kurios asmeniniai interesai kertasi su tautos laisvės siekiu. Prūsų vadas, draskomas vidinės kančios, abejoja, kurie interesai – asmeniniai ar visuomeniniai – svarbesni. Tauta negali be vado, o vadas – be mylimos moters Kristinos.
Kristinos meilė – brandi ir altruistiška, bet nutraukti kryžiuočių ir prūsų karą – ne jos jėgoms. Prūsai ja nepasitiki, vokiečiai varžo jos pasirinkimo laisvę, sūnus nepažįsta savo tėvo, o mylimą vyrą kamuoja nuolatinės abejonės. Tokią realybę pakelti sunkiau, nei žengti į pagonių aukojimui paruoštą laužavietę…
Kūrinyje veikia dvi priešiškos stovyklos: prūsų ir kryžiuočių. Pirmieji, ginantys savo laisvę, vaizduojami kaip kariai, kuriuose gyva pagoniška dvasia ir tikėjimas gamtos jėgomis. Tačiau prūsų neapykanta kryžiuočiams stipresnė už sveiką protą… Stingdanti tragedijos nuojauta kuria draminę įtampą, o Herkus Mantas, būdamas savo tautos ir žemės patriotas, iki galo žengia kovos prieš pavergėjus keliu.
Renginio trukmė: 2 val., 1 pertrauka.
Durys atidaromos iki renginio likus: 1 val.
Vaikai įleidžiami nemokamai: TAIP (iki 2 metų).
Leidžiama fotografuoti, filmuoti: NE (ne).
Renginio organizatorius: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
Daugiau informacijos: www.klaipedosmuzikinis.lt
Komentarai