Festivalis Jauna Muzika: antra diena

„Kolekcionuojamieji #1“

2020 m. rugsėjo 3‒6 d.

Menų spaustuvė, Vilnius www.jauna.org

Festivalis Jauna Muzika pristato menininkus, dirbančius su garsu ir muzika kaip eksperimentinio meno forma. Tai vienas seniausių ir labiausiai besikeitusių muzikos festivalių Lietuvoje, įkurtas 1992 m. Kintant muzikos sampratoms, išlaikydamas aktualumą keitėsi ir pats festivalis, jo kryptys, o kartais ir pavadinimai.

Speciali festivalio Jauna Muzika 2020 programa „Kolekcionuojamieji #1” pristato naujai užsakytą bei senesnę daugiausiai lietuvių kompozitorių kūrybos kolekciją, balansuojančią tarp naujosios muzikos, garso meno, videomeno, elektroakustinės bei elektroninės muzikos žanrų.

Rugsėjo 4 d., penktadienis

21 val. Juodoji salė

JONAS JURKŪNAS (LT) „Collection #2“, akusmatinė kompozicija sintezatorių kolekcijai (pasaulinė premjera / festivalio užsakymas, 2020)

JOKŪBAS ČIŽIKAS (LT / GR) „Pareidolic Bodies“ savadarbei garso sistemai Kala sound system (pasaulinė premjera / festivalio užsakymas, 2020)

JONAS JURKŪNAS (LT) „Collection #2“

Collection #2 (Kolekcija #2) (2020) – akusmatinė kompozicija, kuriai kompozitorius panaudojo garsus iš asmeninės sintezatorių kolekcijos. Visi šioje kompozicijoje skambantys sintezatoriai buvo pagaminti posovietiniu laikotarpiu buvusiose Rytų bloko šalyse.

Jonas Jurkūnas (g. 1978) – įvairiomis kryptimis besidairantis kompozitorius, kuriam maga atverti ir savo meninei vizijai pajungti gana skirtingus muzikinės kūrybos sluoksnius – nuo akademinės muzikos iki popkultūros, muzikos teatrui ir kinui. Žanriniu požiūriu jo kūrybos aplanke kameriniai ir orkestriniai opusai rikiuojasi pagret su eksperimentine elektronika, multimedijos ir tarpdisciplininiais projektais. Tuo tarpu stilistiškai jo muzika nėra pernelyg nutolusi nuo minimalizmo ir naujojo tonalumo. Jis dažnai plėtoja kompozicijas iš paprastų garsų darinių, pulsuojančių užvedančiais ritmais, nuolat ieško naujų arba pamirštų tembrų ir išraiškos elementų. Šias minimalistines strategijas ir naujojo tonalumo estetiką autorius dažnai derina su eksperimentine ar klubine elektronika, ambient stilistika, populiariosios, džiazo ar net romantizmo muzikos elementais.

Asta Pakarklytė

JOKŪBAS ČIŽIKAS (LT / GR) „Pareidolic Bodies“

„Pareidolic Bodies“ (Pareidoliniai kūnai) (2020) – meninis tyrimas, kuriame plėtojamos elektromagnetinio užterštumo, radiacijos, garsinių ginklų ir garso terapijos temos. Naudojama sąmonės būsenas pakeičianti garso dažnių struktūra, taip pat įvairūs moksliniai, technologiniai metodai, tiriantys žmogaus smegenų, širdies bei kitų organų magnetinius laukus ir tai, kaip juos veikia išoriniai laukai, tokie kaip naujųjų komunikacinių technologijų skleidžiamos eletromagnetinės spinduliuotės ar akustinės taršos zonos miestuose. Kūrinys atliekamas per vilniečių sukurtą „Kala Sound System“ – savadarbę analoginę garso sistemą.

Jokūbas Čižikas (g. 1988) – menininkas, gyvenantis ir dirbantis Vilniuje bei Atėnuose. Jo meninė praktika aprėpia instaliacijas, performansus, skulptūrinius prototipus bei audiovizualines kompozicijas, kuriose nagrinėjami viršjutiminiai reiškiniai, gamtos ir technologijos santykiai, sociopolitinės struktūros.

„Kala Sound System“ – tai nuo 2009 metų konstruojama savadarbė analoginė garso sistema, skirta atlikti dub, drone, dansholo stilių muziką, o kartais ir audiovizualinio meno kūrinius.