„Stabat mater“ pagal G.B. Pergolesi„ I. Stravinsky „Šventasis pavasaris“

„Stabat mater“ pagal G.B. Pergolesi„ I. Stravinsky „Šventasis pavasaris“

Pasirodymai:

02-05

šeštadienis


18:30

„Stabat mater“ pagal G.B. Pergolesi„ I. Stravinsky „Šventasis pavasaris“

Klaipėda, ŽVEJŲ RŪMAI, Klaipėdos m. kultūros centras, Taikos pr. 70

- 15 %
nuo 10,00 €

Renginys su galimybių pasu

„Stabat Mater“ pagal GIOVANNI BATTISTA PERGOLESI

Choreografas Edward Clug (Slovėnija)

Choreografo asistentas Gaj Žmavc (Slovėnija)

Muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis

Scenografas ir kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija)

Šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija)

Grimo dailininkė- Aira Braždienė

Garso režisierius - Jonas Raudonius

 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė

 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė

 

IGOR STRAVINSKIJ „Šventasis pavasaris“

Choreografas -  Edward Clug ( Slovėnija)

Choreografo asistentas Gaj Žmavc (Slovėnija)

scenografas – Marko Japelj (Slovėnija)

Kostiumų dailininkas Leo Kulaš (Slovėnija)

Šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija)

Grimo dailininkė - Aira Braždienė

Garso režisierius - Jonas Raudonius

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kvietimu į uostamiestį pirmąkart atvyko vienas ryškiausių Europos šiuolaikinio šokio kūrėjų, choreografas ir Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovas Edwardas Clugas, pelnęs pripažinimą visame pasaulyje savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba ir netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis. Klaipėdos scenoje E. Clugas debiutuoja dviem baletais, sukurtais skirtingu laiku ir skirtingoms trupėms: „Šventasis pavasaris“ buvo pastatytas su jo vadovaujama Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupe 2012 m., o „Stabat Mater“ buvo užsakytas ir pastatytas Miuncheno valstybiniame teatre „Gärtnerplatz“ 2013 m. 2014-aisiais abu baletai buvo apjungti Maribore ir tapo tenykštės baleto trupės vizitine kortele, apkeliavo daugelį baleto festivalių ir teatrų visame pasaulyje, sulaukė ne vieno perkėlimo. Pasak choreografo, „abu baletus sieja centrinė figūra – moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Man atrodo, toks susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia, labiau būdinga moterims. „Stabat mater“ atveju moteris turi priimti nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Įdomu stebėti, kaip per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos.“

Spektaklyje „Stabat Mater“ choreografas užmezga jautrų, bet sykiu kiek ironišką šiuolaikinio žmogus dialogą su italų baroko meistro Giovanni Battista Pergolesi (1710–1736) šedevru. Sukurta paskutinėmis kompozitoriaus gyvenimo savaitėmis, ši ypač paveiki, nepaprastai išraiškinga kompozicija sopranui, altui, styginiams ir žymėtiniam bosui pagrįsta XIII a. sekvencija „Stabat mater dolorosa“ (lot. „stovėjo motina skausminga“). Jos tekstas pagal vieną iš versijų priskiriamas pranciškonų vienuoliui Jacopone da Todi. Pasak legendos, jis buvo turtingas pasaulietis, kurį atsižadėti turtų ir priimti vienuolio įžadus paskatino žmonos mirtis, prie kurios netiesiogiai ir pats buvo prisidėjęs. Taigi, giesmė apie Švenčiausiąją Mergelę, stovinčią prie kryžiaus ir gedinčią nukryžiuoto sūnaus, buvo sukurta kaip atgaila.

Choreografo komentaras: Muziką šiam spektakliui pasirinkau ne savo noru – tai buvo užsakymo dalis. Neįsivaizdavau, kaip įmanoma šokti pagal Pergolesi „Stabat Mater“, tad nutariau susitelkti į pasakojimą. Drauge su scenografu Jordi Roigu nusprendėme suteikti šiai muzikai derančią teatrinę formą ar aplinką, įrėminančią mano viziją, mano Pergolesi kūrinio supratimą. Tai nulėmė itin asketišką, bet sykiu efektingą scenovaizdį su vos keliomis abstrakčiomis detalėmis, nurodančiomis į biblinę nukryžiavimo istoriją, bet jos tiesiogiai neperpasakojančiomis. Vienoje iš scenų juntama vyro agresija prieš moterį rezonuoja su teksto autoriaus gyvenimo istorija, nors tokią traktuotę pasirinkau intuityviai, tuomet dar nežinodamas teksto kilmės. Antra vertus, ilgainiui mane ėmė intriguoti paties Pergolesi traktuotė: ji labai emocinga, skausminga ir paveiki, bet sykiu kūrinyje yra arijų, kurios perteikia tam tikrą džiugesį ar net laimės pojūtį. Ryškus kontrastas tarp muzikos charakterio ir teksto, kuriama pasakojama apie Švč. Mergelės Marijos kančią ir sielvartą, privertė mane suvokti, kad gilesniame, metafiziniame lygmenyje kūrinys byloja ne tiek apie kančią, kiek apie iš jos kylančią viltį ir paguodą. Dėl to mano traktuotė tapo persmelkta to džiugesio, vietom šmėkšteli kone humoristiniai momentai, susiję su kasdienėmis situacijomis iš vyrų ir moterų gyvenimo.

________________________________________

„Edwardui Clugui pavyko beveik neįmanomas dalykas – nauja ir prasminga Stravinskio „Šventojo pavasario“ interpretacija,“ rašė žurnalo „Dance Europe“ apžvalgininkė Maggie Foyer po spektaklio premjeros Maribore 2012 metais. Naujasis Mariboro baleto trupės pastatymas tapo paskyrimu Igoriui Stravinskiui (1882–1971), švenčiant jo gimimo 130-ąsias metines, ir vienu atraktyviausių Mariboro – Europos kultūros sostinės 2012 kultūrinės programos renginių. Jis taip pat tapo svaria įžanga į visame pasaulyje 2013-aisiais minėtą baleto pasaulinės premjeros šimtmetį. Kaip žinia, Vaclavo Nižinskio su „Rusų baletu“ pastatyto I. Stravinskio baleto premjera Paryžiuje 1913 m. sukėlė didžiausią skandalą XX a. teatro istorijoje, o ir vėlesniais dešimtmečiais konservatyviau nusiteikę klasikinio baleto sergėtojai galimybę jį išvysti vadino „veikiau dideliu vargu nei ypatingu malonumu“. Tuo tarpu progresyviau nusiteikusiems choreografams I. Stravinskio veikalas tapo maišto prieš meno sustabarėjimą simboliu ir naujų, individualių išraiškos formų paieškos katalizatoriumi.

Choreografo komentaras: Be abejo, „Šventasis pavasaris“ – tai kultinis XX a. kūrinys, ženklinęs posūkį ne tik paties Stravinskio muzikos poetikoje, bet ir visoje muzikos istorijoje. Dar daugiau: visa XX a. šokio raida susijusi su „Šventojo pavasario“ permąstymu, pradedant Nižinskio originalia choreografija, vėliau Maurice’o Béjart’o didingu estetizmu, o dar vėliau unikalia Pinos Bausch kūryba ir jos aistra gyvenimui. Pastarieji du “principai” savo ruožtu suformavo XX a. II pusės „Šventojo pavasario“ pastatymų choreografinę paradigmą. Šis baletas tapo ir mano, kaip choreografo, iniciacija į Stravinskio muziką, kurią pamėgau dar paauglystėje baleto mokykloje, kai net nesvajojau apie choreografo karjerą. Maniškė „Šventojo pavasario“ interpretacija yra mano asmeninis paskyrimas Nižinskiui, savotiškam jo choreografijos „hermetiškumui“ ir „dirginančiam“ avangardizmui, kurio „bloga šlovė“ tapo dinamiška platforma visai tolesnei modernaus šokio raidai. Joje laikomasi originalios kūrinio struktūros ir libreto, vaizduojančio pagoniškas pavasario apeigas ikikrikščioniškoje Rusioje. Apeigų metu nekalta mergina šokdinama iki mirties – ji paaukojama pagoniškai vaisingumo dievybei ir taip užtikrinamas Žemės derlingumas. Išlaikomos net kai kurios ikonografinės pirmojo pastatymo detalės: merginų plaukai supinti į kasas, nuskaistinti jų skruostai, o vyrų veidus puošia barzdos. Antra vertus, ieškodamas savo balso šioje šimtmečio pastatymų sagoje, mąsčiau apie simbolius, kurie naujai įkūnytų kūrinio idėją ir sykiu būtų archajiški, kaip ir vaizduojamos apeigos. Klausydamasis pirmą baleto dalį užbaigiančio „Žemės šokio“, supratau, kad man norisi kažko sunkaus, krintančio iš dangaus. Pabandėme eksperimentuoti su vandeniu ir tapo akivaizdu, kad būtent jis suteikia prasmę šioms pavasarinio apsivalymo apeigoms, žemės pašventinimui, paruošiančiam dirvą naujai gyvybei. Tiesa, vienintelis skirtumas nuo originalaus libreto tas, kad Išrinktoji Auka scenoje pasirodo nuo pat spektaklio pradžios, o ne pačioje pabaigoje. Taip galime atidžiau stebėti jos charakterio raidą, jos patirtį: kaip ji atskiriama nuo bendruomenės, negailestingai talžoma, iš jos piktai tyčiojamasi. Bet sykiu pabrėžiama, kad tai jos pačios pasirinkimas, nes ji tai suvokia kaip visos bendruomenės išganymą. Tas dvilypis jausmas – baimė prarasti save ir kartu išdidumas, galų gale užvaldantis bendram labui pasišventusią auką. Tai taip pat yra galia, kylanti iš susitaikymo.

 

 

 



Renginio trukmė: 2 val., 1 pertrauka 30 min..

Durys atidaromos iki renginio likus: 1 val.


Vaikai įleidžiami nemokamai: NE.

Leidžiama fotografuoti, filmuoti: NE.

Renginio organizatorius: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

Daugiau informacijos: NĖRA.

Asmens duomenų valdytojas: TIKETA, kaip Jūsų asmens duomenų valdytojas pateiks Jūsų asmens duomenis (vardą, pavardę, informaciją apie įsigytus bilietus, el. pašto adresą) Renginio organizatoriui, kaip duomenų valdytojui, kuris tvarkys Jūsų asmens duomenis sutarties vykdymo pagrindu ir tikslu. Daugiau informacijos aukščiau nurodytais Renginio organizatoriaus kontaktais.
Renginio organizatorius prisiima visišką atsakomybę dėl renginio, jo vykdymo, neįvykimo, kokybės, turinio, pateikiamos informacijos apie renginį ir visų kitų su renginiu susijusių aplinkybių. TIKETA teikia renginio organizatoriui tik bilietų platinimo paslaugą ir už renginį bei jo vykdymą neatsako. TIKETA veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas.

Komentarai

Tiketa plius

Pramogaukit

OPA! (Operacija: perdirbtas aš!) | Klaipėdos jaunimo teatras

OPA! (Operacija: perdirbtas aš!) | Klaipėdos jaunimo teatras

  • Klaipėda, Klaipėdos kultūros fabrikas, Bangų g. 5a
  • Sausio 23 d. 12:00 val.
  • Trukmė: 1 val.
Iki pasiūlymo pabaigos:
0 d. 16 val. 50 min.
6,00 € 10,00 €
Pirkti
PRAMOGAUKIT VIP ložė. Vilniaus RYTAS - Kauno ŽALGIRIS

PRAMOGAUKIT VIP ložė. Vilniaus RYTAS - Kauno ŽALGIRIS

  • Vilnius, Avia Solutions Group arena
  • Sausio 23 d. 17:20 val.
  • Trukmė: 2 val.
Iki pasiūlymo pabaigos:
0 d. 23 val. 5 min.
29,00 € 58,00 €
Pirkti
Visos pramogos >

Naršyk patogiai!

Siųskis TIKETA programėlę nemokamai!
SIŲSTIS Tęsti naršyklėje

Naršyk patogiai!

Siųskis TIKETA programėlę nemokamai!
SIŲSTIS Tęsti naršyklėje