Koncertas „Čardašo karalienė“

Įsivaizduokime – vakaras, židinio ugnis vengrų smuklėje (vengr. Csárdás / csárda – smuklė), už lango vandenis plukdo Dunojus. Čia jauku, netyla pokalbiai, girdisi smuiko rauda, nerimsta čardašo šokėjai, o atmosferoje sklando begalinis ilgesys ir meilė laisvei. Tokia ta vengrų smuklė...

Ugningasis čardašas – vengrų ir Vengrijos čigonų šokis, atsiradęs 19 a. viduryje kaip miesto folkloro dalis per vengrų rekrūtų ėmimą į Austrijos armiją. Vėliau šokis išpopuliarėjo vengrų ir kitų tautų kompozitorių – ypač F. Liszto, F. Erkelio, J. Brahmso, F. Schuberto – kūryboje. Čardašui, kaip ir visai vengrų muzikai, būdinga aštri, akcentuota ritmika, sinkopės, gausiai ornamentuota melodika, dažna vadinamoji čigoniškoji dermė.

Pirmoji šokio dalis – lėta ir lyriška, dažniausiai šokama vyrų, antroji – greita ir veržli, šokama poromis. Pabrėžtas dalių kontrastas išryškina vidinį muzikos dramatizmą ir dinamiką. Programos pavadinimas pasiskolintas iš I. Kalman to paties pavadinimo operetės, kurios ištraukos taip pat skambės koncerte.

Atlikėjos:
Julija Karaliūnaitė - sopranas
Ekaterina Rodionova - smuikas
Birutė Asevičiūtė - fortepijonas

Programa:
Ištraukos iš I. Kalmano, J. Strausso operečių, V. Monti, J. Halvorseno, F. Kreislerio ir kitų kompozitorių kūriniai – čardašai, čigoniški romansai, rapsodijos.